bažnytiškas — bažnytiškas, a adj. (1) 1. žr. 2 bažnytinis 1: Ji išėjo bažnytiškų drapanų skalbt Rm. Bažnytiška skreistė N. 2. būdingas bažnyčiai, tikybinis: Bažnytiškos pamaldumo nuotaikos rš. bažnytiškai adv. K: Mūsų sodžiaus jaunimas bažnytiškai nemoka… … Dictionary of the Lithuanian Language
bylinėti — bylinėti, ėja, ėjo 1. intr. plepėti, kalbėti: Dykas žmogus bylinė[ja] vaikščiodamas J. Anuodu broliu du slapčiai jį paskui sekė bylinėdamu, kaip galėtų anam avis paimti Ns1832,5. 2. intr. K teisme bylą kelti, teisybės ieškoti, ginčytis, vaidytis … Dictionary of the Lithuanian Language
jupa — ×jupà (l. jupa < vok. Jope) sf. (2) 1. SD356, N, [K], J.Jabl ilgas su rankovėmis per galvą velkamas viršutinis moteriškas (senovėje ir vyriškas) drabužis; suknelė: Jupà yra puikus drabužis su rankovėmis ir su liemenimi J. Jai tik jupos… … Dictionary of the Lithuanian Language
lajinis — lãjinis, ė adj. (1) DŽ, lajìnis (2) → 1 lajus. 1. iš lajaus padarytas: Paėmė liktorių ir pabučiavo int lajinę žvakę V.Piet. ^ Lininė širdis, lajinė skreistė, sidabro galva (deganti žvakė) Jrg. 2. lajumi žibinamas: Reikia lajìnę lempelę… … Dictionary of the Lithuanian Language
nusiausti — 1 nusiaũsti, nusiaũčia (nùsiaučia), nùsiautė tr. 1. H, R, N, Rtr, Š, NdŽ, DŽ1 nugobti, nurengti: Apsiaučia, nusiaučia kam skarą, skraistę (drabužį) J.Jabl. Žalnieriai nusiautė jam skreistę brš. O kaip jį buvo apjuokę, nusiautė jo purpurą… … Dictionary of the Lithuanian Language
nuvilkti — 1 nuvil̃kti, nùvelka (nuvel̃ka), o tr. Š, DŽ, NdŽ; SD1204 1. SD462, Sut, K, LL316 paviršiumi nutempti, nutraukti, nutęsti: Nuvelku kur SD442. Nuvil̃k maišą ten J. Už kojų virvę užnarysi i nuvil̃ksi Jrb. Až kojų ažrišę miestelin nuvil̃kdavo ir an … Dictionary of the Lithuanian Language
obuolas — sm. (3a) 1. K, Krg žr. obuolys 1: Mergytę į obuolą paversčiau KlvD30. Obuolo kotelis K. Obuolaĩ nukritę, nuskinti KI1. 2. KII127 žr. obuolys 3: Ciecorius nešė vainiką ant savo galvos, prieg tam ir ciecoriškąją skreistę, skeptrą bei ciecorystės… … Dictionary of the Lithuanian Language
palikti — palìkti I. intr. 1. būti toje pačioje vietoje, neišeiti, neišvykti: Kad jau tokia tvarka, aš palinku namuose Rm. Moteres su vaikais tegul palieksta Gmž. Oi, tik man gaila seno tėvelio, tėvulio paliekančio (d.) Lp. Vos visų mažasis Benjaminas… … Dictionary of the Lithuanian Language
skreistis — skreĩstis sm. (2) NdŽ žr. skreistė: 1. Kos159(Vkš, Varn). 2. Bažnyčiškas skreistis, kurs prigul bažnyčio[je] būti JI198 … Dictionary of the Lithuanian Language
įkapiškas — įkapiškas, a adj. įkapių, įkapinis: Jį teipojau matė jo įkapiškuose rūbuose (su skreiste) parėjusį BsV90 … Dictionary of the Lithuanian Language